- tyrybė
- tyrýbė dkt.
.
.
tyrybė — sf. (1) Š, DŽ, FrnW, tyrỹbė (2) NdŽ; Ser tyrumas, skaistybė: Sauliukas vis dėlto tebebuvo pilnas kūdikiškos tyrybės Vaižg. Anos sektos nariai griežtai laikęsi tyrybės įsakymų ir bijoję susitepti, susidurdami su kitomis tautomis, kurias laikė… … Dictionary of the Lithuanian Language